Įdomu stebėti, kaip autoriaus dainos patenka į liaudies kategoriją - tai vyksta kitaip: dabar, pažodžiui prieš akis, tada „nepastebimai, lėtai“, kaip dainuojama garsiojoje dr. Bartolo arijoje. Visa šalis žino šias dainas, tačiau jų dainų ir muzikos autoriai pamiršti.
Ką manome apie tai, kas buvo pasakyta? Viena vertus, šis reiškinys gali būti vertinamas kaip norma, įstatymas, nes bet kada liaudies daina turėjo autorių, kurio vardas dabar nežinomas. Daina išplito tarp žmonių ir nieko neprarado, išskyrus kūrėjo vardą. Kita vertus, informacija apie kūrėjus turėtų būti prieinama visiems, kurie domisi ja.
Ką galima pamatyti, jei publikuojate tekstus nurodote į populiarius šaltinius? Žodžių ir muzikos autoriai kartais nurodomi teisingai, kartais pakeičiami, o kartais etiketė yra paženklinta liaudies ženklu: jie sako: „neturi autoriaus ar kompozitoriaus“, - žodžiai ir muzika yra liaudies.
Bet kas yra pasiruošęs tikėti, kad ši daina tikrai yra „kolektyvinio kūrybiškumo kolektyvas“ (iš liaudies dainos žodyno apibrėžimo)? Ar įmanoma tam tikru telepatiniu būdu atsirasti kolektyvinė mintis? Bradas ... Liaudies daina tampa autoriaus daina, kurios pagrindu atsiranda melodijų ir tekstų versijos. Šia prasme dainos užauginimas su naujomis eilutėmis yra kolektyvinio bendro kūrimo, tautybės - apskritai socializmo - pasireiškimas.
Grįžkime prie temos. Taigi, yra dainų, kurių autoriai pamiršti. Mes jau sužinojome, kad klausimas „prisiminti ar neprisiminti“ yra prieštaringas. Iš tiesų, kodėl nerimauti nereikalingos informacijos? Tačiau bandykite gauti šią informaciją kažkur dabar!
Kas sudarė „Kalėdų eglutė gimė miške“?
Šiandien internetas yra pilnas svetainių, kuriose skelbiami įvairių dainų tekstai, ir toli gražu ne visada nurodoma, kas kūrė šią dainą. Pvz., Per pusę atvejų tokios garsios dainos „Gimimo eglutė gimė“ autoriai nenurodyti. Ši daina nėra tokia sena, ji yra šiek tiek daugiau nei šimto metų.
Gerai, kad vikipedijoje yra straipsnis, iš kurio mes sužinojome, kad šios dainos tekstas buvo pasiskolintas iš poeto "Malioutka", kurį poetė Raisa Adamovna Kudasheva parašė 1903 m. Gruodžio mėn. Palyginti su žodžiais, šis eilėraštis yra maždaug dvigubai ilgesnis. 1905 m. Biologas ir mėgėjų muzikantas, beje, nežinojo muzikinio užrašo, Leonidas Karlovichas Beckmanas, atskiros eilutės iš „Yolkos“ buvo pakeltos muzikai. Taigi gimė vienas iš nuostabiausių Naujųjų metų šedevrų.
Amžius senas argumentas dėl šalčio smūgio autorystės
Tikriausiai visi pripratė prie idėjos, kad daina „Oh, frost, frost“ yra liaudies. Tiesą sakant, jos kilmė nėra visiškai suprantama. Lipecko mieste 2007 m. Buvo pristatyta Marijos Morozovos knyga apie dainą „Oh, frost, frost“, kurioje ji laikosi gerai žinomos teksto versijos kūrėjo ir skambina savo vyrui Aleksandramui Uvarovai. Kartu jie 1956 m. Įrašė šią dainą „All-Union Radio“.
Maria Morozovos autorių teisės dar nepripažintos, tačiau po įrašymo į radiją paskelbtame gramofono įraše yra nuoroda, kad ji ir jos sutuoktinis yra pirmieji legendinės dainos atlikėjai. Tuo tarpu daina „Oh frost, frost“ tapo populiari ne po šio pirmojo pasirodymo, bet po to, kai 1968 m. Valerijus Zolotukinas ją dainavo „Taigos meistras“, kuriam kartais priskiriama netinkamo šalčio dainos autorystė. Aktorius taip pat teigė, kad įrašė melodiją ir tekstus Altajaus kaime ir niekada negirdėjo radijo dainų.
Įdomu, kad pagal Marijos Morozovos žodžius, kad dainos idėja ir jos pirmosios linijos jai nepriklauso! Ji išgirdo juos iš jaunos merginos Ninos Tarasovos, kuri išklausė liaudies chorą! Mergaitė nebuvo paimta į chorą, bet daina buvo prisiminta ...
Kitas - aušintuvas! Tai buvo 20-ojo amžiaus 50-ojo dešimtmečio ... aš taip pat pasisekė, kad galėčiau suklupti ant pasirinkimo „Oh, frost, frost“, kuris bus senesnis. 1890 m. (!) Buvo išleista medžiagų rinkinys, įtrauktas į Imperatoriškos Rusijos geografinės draugijos etnografijos skyriaus veiklą, įskaitant dainas, mįsles, patarles ir baltarusių Pinchuki apeigų aprašymus. Mokslininko vardas yra Dmitrijus Gavrilovičius Bulgakovskis. Dabar ši kolekcija yra laisvai prieinama internete. Atsisiųskite ją ir atidarykite 130 puslapyje. Ką, jūsų manymu, čia matysite? Tai teisinga - daina „Oh frost, frost, ne šalta“. Šio varianto turinys neabejotinai primena mums žinomą tekstą: jame taip pat paliečiama moterų pavydo tema vyrui, kuris palieka kazokų / kareivių tarnybai, tema. Duomenys apie kolekcijos dainą neturi. Manau, kad kažkada susidursiu su senesniais tekstų įrašais, bet dabar tikrasis „Frost-Frost“ autorius išliko inkognito ...
Duomenų netikslumas populiariuose šaltiniuose, žinoma, nėra tendencija, leidžianti XX a. Autoriaus dainą paversti „liaudies“. Nepaisant to, tai yra kelias, dėl kurio ateityje netinkamai įvertinamas visos kultūros reiškinių sluoksnio masės.
Autorius - gyvatė po deniais (admin).
Palikite Komentarą