Revoliucionieriai, „sąžinės kaliniai“, disidentai, „žmonių priešai“ - kai tik pastaruosius kelis šimtmečius jie nekvietė politinių kalinių. Bet ar tai iš tikrųjų yra vardas? Galų gale, mąstymas, mąstantis žmogus beveik neišvengiamai nepatirs jokios institucijos, bet kokio režimo. Kaip teisingai pažymėjo Aleksandras Solženicinas, „valdžios institucijos nebijo, kas yra prieš ją, bet kuri yra jai pranašesnė“.
Vyriausybė ardydavo disidentus pagal visiško terorizmo principą - „mediena smulkinama, skiedros plaukioja“, arba veikia tiksliai, selektyviai, bandydama „izoliuoti, bet išsaugoti“. Ir izoliavimo būdas yra tik pasirinktas kalėjimas ar stovykla. Buvo laikas, kai daug įdomių žmonių susirinko stovyklose ir zonose. Tarp jų buvo poetai su muzikantais. Taip prasidėjo politinių kalinių dainos.
Nesvarbu, kad iš Lenkijos ...
Vienas iš pirmųjų revoliucinių kalėjimo kilmės šedevrų - garsus "Varshavyanka". Pavadinimas toli gražu nėra atsitiktinis - iš tikrųjų originalus dainos tekstas yra lenkiškos kilmės ir priklauso Vaclavui Svenitskui. Savo ruožtu jis rėmėsi „Zouavų kovu“ (kaip vadinami prancūzų pėstininkai, kovoję Alžyre).
Varshavyanka
Tekstą į rusų kalbą išvertė „profesionalus revoliucinis“ ir Lenino sąjungininkas - Gleb Krzhizhanovsky. Tai įvyko tuo metu, kai jis buvo Butyrskaya tranzito kalėjime, 1897 m. Po šešerių metų tekstas buvo paskelbtas. Daina, kaip sakoma, nuėjo į žmones: ji paragino kovoti už barikadus. Ji su džiaugsmu dainavo iki pilietinio karo pabaigos.
Nuo kalėjimo - taip iki amžinosios valios
Caro režimas revoliucionierius gana laisvai traktuoja: nuorodos į gyvenvietę Sibire, trumpi sakiniai, retai bet kas, išskyrus Savanorių ir teroristų žmones, buvo pakabinti ir nušautas. Vis dėlto, kai politiniai kaliniai nužudė mirtį arba pamatė mirusius draugus savo paskutiniu sielvarto būdu - jie pradėjo laidotuvą "Jūs nukentėjote nuo lemtingos kovos". Teksto autorius yra Antonas Amosovas, paskelbtas Arkados Arkhangelskio slapyvardžiu. Melodinį pagrindą išreiškė XIX a. Aklios poetės, Puškino, Ivano Kozlovo, poeto, „Jis nugalėjo būgną prieš neaiškią pulką ...“. Muziką įkėlė kompozitorius A. Varlamovas.
Jūs nukentėjote nuo mirtinų mūšių
Įdomu, kad viena iš eilučių reiškia Biblijos istoriją apie karalių Baltharą, kuris nepaisė baisios mistinės prognozės apie savo ir Babilono mirtį. Tačiau šis prisiminimas niekam netrukdė - galiausiai politinių kalinių dainos tekste šiuolaikiniams tironams buvo įspūdingas priminimas, kad jų savavališkumas anksčiau ar vėliau kris, o žmonės taps „dideli, galingi, laisvi“. Daina buvo tokia populiari, kad per dešimtmetį ir pusę, nuo 1919 iki 1932 m. jos melodija buvo suteikta Maskvos Kremliaus Spasskaya bokšto chimingam laikui, kai jis buvo vidurnakčio.
Populiarūs tarp politinių kalinių ir dainos „Kankinami sunkia vergija“ - verkia mirusio draugo. Sukūrimo priežastis buvo studentų Pavel Chernyshev laidotuvės, kurios lėmė masinį mirusiojo demonstravimą, kuris buvo miręs kalėjime. G.A. laikoma eilėraščių autorė. Mateta, nors jos autorystė niekada nebuvo dokumentuota, buvo teoriškai pagrįsta tikėtina. Yra legenda, kad šią dainą jaunieji sargybiniai Krasnodone giedojo prieš šaudydami 1942 m. Žiemą.
Kankinamas sunkia vergija
Kai nieko neprarasite ...
Vėlyvojo Stalino laikotarpio politinių kalinių dainos visų pirma yra "Prisimenu, kad Vanino uostas" ir „Apie tundrą“. Ramiojo vandenyno pakrantėje buvo Vanino uostas. Jis tarnavo kaip perkėlimo taškas, traukiniai buvo atvežti čia su kaliniais ir perkrauti juos į parahodus. Ir tada - Magadanas, Kolma, Dalstrojas ir Sevvostlagas. Sprendžiant iš to, kad Vanino uostas buvo užsakytas 1945 m. Vasarą, daina buvo parašyta ne anksčiau kaip iki šios datos.
Prisimenu, kad Vanino uostas
Kas nebuvo pavadintas teksto autoriais - ir gerai žinomi poetai Borisas Ruchevas, Borisas Kornilovas, Nikolajus Zabolotskis ir nežinomi plačiajai visuomenei Fedor Demin-Blagoveshchensky, Konstantin Sarakhanov, Grigorijus Aleksandrovas. Tikėtina, kad pastarosios autorystė - 1951 m. Autografas. Žinoma, daina išėjo iš autoriaus, tapo folkloru ir apaugusi daugybe teksto variantų. Žinoma, tekstas neturi nieko bendro su primityviu blatnyak, prieš mus yra aukščiausio lygio poezija.
Kalbant apie dainą „Traukinys Vorkuta-Leningradas“ (kitas pavadinimas - „Pagal tundrą“), jo melodija labai primena ašaros, itin romantišką kiemo dainą „Prokuroro dukra“. Autorius, ne taip seniai įrodytas ir užregistruotas Gregory Schurmak. Pabėgimai iš stovyklų buvo labai retai - pabėgėliai negalėjo padėti, bet suprato, kad jie buvo pasmerkti mirčiai arba pavėluoti. Nepaisant to, daina poetizavo amžinąjį kalinių troškimą laisvei ir neapykantą saugotojų apsaugai. Režisierius Eldaras Ryazanovas įdėjo šią dainą į filmo „Pažadėjo dangus“ herojų burnas. Taigi politinių kalinių dainos tebėra šiandienos.
Iki tundros, geležinkeliu ...
Autorius - Pavel Malofeev
Palikite Komentarą